Krepšelis

Jūsų prekių krepšelis tuščias.

Jūs esate čia

Šiandien audinių pasiūla išties didelė. Jiems gaminti naudojami įvairiausi pluoštai – nuo natūralių vilnos, šilko, lino, medvilnės, viskozės iki sintetinių, gaunamų iš naftos: poliamido, akrilo, poliesterio, nailono, acetato, melamino. Daugelio mūsų spintose karaliauja iš sintetinių audinių pasiūti drabužiai. Jie pigūs, beveik nesiglamžo, ilgai nesusidėvi, juos lengva skalbti. Bet ar gerai su jais jaučiamės, ypač kai karšta? Iš naftos produktų pagaminti sintetiniai audiniai sukelia ne vieną nemalonų pojūtį.

 

Taip malonu, kai prie kūno liečiasi lengvas šilkinis drabužis, aplink kojas plaikstosi plono lino suknutė ar nuo karščio saugo medvilniniai marškinėliai. Tik natūralios medžiagos yra gyvos, jos leidžia kūnui kvėpuoti, todėl visai kitaip jaučiamės vilkėdami tokius drabužius. Visų pirma natūralūs drabužiai leidžia kūnui kvėpuoti, medvilniniai ar lininiai puikiai tinka vasarą, taip pat – apatiniams drabužiams, o natūrali vilna nepakeičiama šaltomis žiemomis. Ekologiškiems ir natūraliems audiniams apdoroti nenaudojami kenksmingi chemikalai.

 

Keletas sintetikos „privalumų“:

 

  • Išprovokuoja alergines reakcijas. Sintetiniai audiniai jautriems žmonėms gali sukelti alerginį, kontaktinį dermatitą, ypač karštomis dienomis. Dažniausiai oda parausta pažastyse, kirkšnyse. Tas vietas niežti, atsiranda raudonų dėmių. Nuo dažno kasymosi gali atsirasti pūslelių ar pūlinukų.
  • Stipriai prakaituojama. Sintetiniai audiniai labai gerai praleidžia šilumą. Tad jei karštą dieną dėvėsite kaproninius ar nailoninius drabužius, gausiai prakaituosite. Dėl to lengva perkaisti, o staiga atšalus – susirgti peršalimo ligomis.
  • Teršia aplinką. Jeigu norite prisidėti prie aplinkos tausojimo, taip pat dėvėkite tik iš natūralių medžiagų pasiūtus drabužius. Gaminant sintetinį pluoštą į aplinką išskiriamos pavojingos cheminės medžiagos, spartinančios pasaulinį atšilimą. O atsidūręs sąvartyne toks drabužis visiškai suyra tik per 30–40 metų.
  • Kenkia nervų sistemai. Apdorojant sintetinius audinius naudojami cheminiai junginiai, kurie gamtoje neskyla, todėl kaupiasi žmogaus organizme. Šios medžiagos sutrikdo hormonų pusiausvyrą, neigiamai veikia nervų sistemą.
  • Gali sukelti astmos priepuolį. Ruošiant drabužius pardavimui dažnai naudojamas formaldehidas. Jis padeda audiniui ilgai išlaikyti ryškią spalvą. Dėl jo drabužiai nesilamdo ir nesusitraukia. Tačiau manoma, kad formaldehidas sukelia astmos priepuolius.

Komplimentai natūralioms medžiagoms

Geriausiomis higieninėmis savybėmis pasižymi audiniai iš lino, natūralios vilnos bei medvilnės. Taip pat labai patogu ir malonu dėvėti šilkinius, bambukinius drabužius.

  • Linas vėsina kūną ir puošia. Linas labai tvirtas (2–3 kartus tvirtesnis už medvilnę), puikiai sugeria drėgmę, vėsina kūną. Nors linas labai glamžus, bet ir lengvai lyginamas.
  • Šilkas – švelniausias audinys. Kai šalta, jis šildo (net penkis kartus šiltesnis už medvilnę), o karštą dieną vėsina. Šilkas toks švelnus, kad neerzina net jautriausios odos. Be to, sugeria 37–39 proc. drėgmės, t.y.  net du kartus daugiau nei medvilnė. Net ir sugėręs tokį kiekį drėgmės, liečiant pluoštas ar gaminys atrodo visai sausas.
  • Vilna apsaugo ir nuo šalčio, ir nuo karščio. Tokia yra merinosų vilna. Ji minkšta, puri, lengva ir šilta, pralaidi orui ir gerai sauganti nuo temperatūrų kaitos. Be to, puikiai išlaiko šilumą net ir suprakaitavus. Taip pat užkerta kelią bakterijų dauginimuisi, neutralizuoja odos išskyras. Dar viena unikali vilnos savybė – ji pati išsivalo. Drabužį reikia tik išvėdinti, ir prakaito ar kitoks kvapas išnyksta.
  • Verta įsigyti bambukinį drabužėlį. Drabužiai iš bambukų pluošto prisitaiko prie kūno temperatūros: šiltu oru vėsina, kai šalta, palaiko kūno šilumą. Be to, tai vienas ekologiškiausių audinių. Bambukai gerai auga net skurdžioje dirvoje ir yra atsparūs kenkėjams, jų nebūtina tręšti ir purkšti nuo vabzdžių.
  • Natūralios medvilnės privalumai. Medvilnė gerai sugeria drėgmę, leidžia kūnui kvėpuoti, yra tvirtas audinys. Natūrali medvilnė labai glamžosi.